2014 m. gruodžio 27 d., šeštadienis

Mes visi esame krikščionys

Krikščionis nėra tas, kuris yra krikštytas ir tiki Dievu. Nebūtina tikėti Šv, Petru prie vartų, jog būtum krikščionis. Pats tikėjimo faktas nėra svarbus apibrėžiant kultūrinę religijos etiketę. nebent pats esi tikintysis/netikintysis, kuriam labai svarbu, ar kitas tiki/netiki. Tai būna svarbu tada, kai norime, jog kiti pasaulį matytų ir jaustų taip, kaip mes tą darome, nes tai suprantame kaip vienintelį teisingą modelį. Noras nesijausti vienišu, noras aplink save suburti tokius, kaip aš.

Religija - kultūra. Kultūra - operacinė programa, elgesio modelis. Artimiausias observable realybei bet kurios religijos atstovo bruožas yra jo elgesys ir kultūrinis požiūris į viską, vienas didelis kultūrinis ego. Vien dėl to krikščionis pagal elgesį, o ne pagal ką ten sau prisigalvojo. Jo reikalas, ką jis galvoja ir kuo jis tiki, aš taip negalvoju ir aš tuo netikiu (galbūt jaučiu tą patį, bet interpretuoju taip, kaip man labiau patinka). Mano realybei įtakos nedaro, jog jis tiki, nes tai vyksta jo galvoje, ne mano. Mano realybei įtaką daro tik tai, kiek bijantis ar mylintis (mylintis - Dalai Lama, bijantis - ISIS/Bible Belt) jis yra, kaip ir absoliučiai kiekvienas žmogus.

Taigi visi mes esame krikščionys, nes visa mūsų kultūra (Vakarų kultūra) yra pastatyta krikščioniško mokymo pagrindu. Mes nežudome , nevagiame, stengiamės nepersivalgyti ir negeisti svetimo turto. Ne dėl to, jog supyks Dievas - nes nėra kam supykti - nebent tas svetimas, kurio turto geidžiame. Viską darome dėl "our-selves" ir "other-selves" - kitų žmonių/gyvybės formų.

Nežudau, nes nenorėčiau, jog mane nužudytų. Nevagiu, nes nenorėčiau, jog iš manęs vogtų. Nepersivalgau, nes nenoriu po to blogai jaustis.

Iš esmės laikausi 10 Dievo įsakymų (ar bent jau kokių 6), bet dėl meilės sau ir kitiems, o ne dėl Dievo bausmės baimės.

Krikščionis yra tas, kuris yra civilizuotas taip, kaip mes tai suprantame Vakaruose; švenčia Kalėdas, nes jam patinka šventinė atmosfera, jam patinka dovanoti ir gauti dovanas, jis mėgsta per Kūčias prisiryti 12 faking silkės patiekalų ir kitą dieną šlamšti riebalingą kiaulės karką; krikščionis sako "Jesus fucking Christ" kai iškrenta iš rankų aifounas ir "O Dieve" kai artėja prie nirvanos;) paleistuvaudamas. Visa tai yra observable ir tikra, o pats tikėjimas ne, pats tikėjimas yra asmeninis galvoje vykstantis procesas.

Kova prieš religiją yra tokia pati problema, kaip ir religijos išlaikomos baimės apraiškos kultūrine prasme. Ties šia vieta ateizmas įgauna tokius pat neigiamus religijos bruožus, prieš kuriuos kovoja; skirtumas yra tas, jog ateizmas kalba apie tai, ką žino ir ką galima vadinti tiesa bent jau moksline prasme, o religija (ypač fundamentalistai) dažnai kalba apie bullshit. Tačiau nei vienas nėra geresnis (nekalbu apie galvų pjovėjus; jiems viską paaiškins turbūt tik drone'ai ir boots on the ground), nes problema yra pati kova.

Kai tau svarbus pats faktas, jog žmogus kažkuo tiki ir nori jį priversti tuo netikėti, dar labiau įprasmini jo religinę tapatybę. Ir tau pikta, jog negali nieko padaryti ir susiduri su "viduramžiška tamsa"; ir jam pikta, jog nori jį pakeisti ir niekini dalykus, kuriuos jis supranta kaip šventus. Abu jūs patampat dar labiau ateistas ir dar labiau tikintysis. Jokios empatijos, tik atskirtis ir jokios išspręstos problemos.

Kai tam pačiam tikinčiajam sakai "taip, tu teisus, aš irgi tai jaučiu" ir jam su meile bei džiugesiu nupasakoji savąją jausmo versiją, jis, pajutęs žmogiškumą ir meilę, užmezga empatijos (empatija yra sąmonė+meilė) ryšį, o tada "pasimatuoja" tavo jausmą kaip savą. Pajunta kitokią tikėjimo/dvasingumo versiją. Suvokimas prasiplečia. Dažniausiai tada tikintysis supras, jog mokslas neprieštarauja tam, kuo jis tiki. Pasaulis nebėra tokia priešiška vieta jo religinei tapatybei. Bam, ką tik pasidalinai meile ir šviesa su tuo, kas dar ką tik buvo priešas. Merry Christmas.

2014 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Kas tas Dievas?

Dievas - pati abstrakčiausia sąvoka, apibūdinanti visų pirma beribės meilės jausmą, kada žmogus/būtybė jaučiasi visatos dalimi ir prie jos yra prijungta būtent meilės jausmo. Žmogus tai paprastai jaučia kaip visų pirma meilę sau ir viskam, kas aplinkui, net jei ta aplinka pati savaime skleidžia negatyvą. Pamilti baimes - neturėti baimių.

Dievas yra pats faktas, jog dabar egzistuoji. Niekas nežino, kodėl viskas egzistuoja - viskas, ką žinome, tai jog kažkada nutiko sprogimas (The Big Bang) ir dabar mes esame jo skeveldros, kurios gyvena ant luito pavadinimu Žemė. Šis momentas - VA DABAR - yra šito sprogimo kulminacija. Viskas, ką girdi aplink, yra sprogimo aidas. Kas čia nutiko ir ką reikėtų dėl to daryti tiek pat žinai tiek tu, tiek Barakas Obama ar Dalai Lama - nei vienas iš jūsų nežino, kaip čia yra iš tikrųjų, bet tai ir nėra svarbu. Svarbu yra tai, kad egzistuoji. Tavo gyvenimo prasmė yra egzistuoti, tokia pati ji ir pas Baraką Obamą ir Dalai Lamą - tiek, kad Dalai Lama tai gerai supranta. Visa valstybių sistema, visa ekonomika, visa politika, kultūra - tėra spėjimai, interpretacijos to, ką reikėtų veikti su šituo faktu, jog kažkodėl dabar aš egzistuoju. Kaip mokam, taip šokam.

Kadangi nieko nežinom išskyrus tai, jog dabar ESU, yra neprotinga sakyti jog yra/nėra būtent taip - dar blogiau yra stengtis įtikinti kitus, jog ir jiems būtų/nebūtų būtent taip, kaip yra/nėra tau. Šią klaidą daro fundamentalistinės religijos sekėjai ir militant ateistai - jie nuolat nori priversti kitus tikėti tuo, kuo tiki jie. Religinis fundamentalizmas viso labo tėra klaidingas jausmo interpretavimas. Žmogui jaučiant beribės meilės jausmą, jam nereikia nieko įtikinėti, jog jie turi jaustis taip pat, nes jie ir be taip pat besijaučiančių aplinkinių gali jaustis gerai. Tačiau kai tas jausmas išsenka, jiems vienintelis būdas jį susigrąžinti yra priversti kitus jaustis taip, kaip jie; tikėti tuo pačiu dalyku, taip pat jį interpretuoti, taip pat jį pajusti - jaučia visi taip pat, tad kam reikalingas įtikinėjimas?

Tas pats galioja agresyviam ateizmui, kuris nuolat bando įtikinti, jog pats tikėjimas yra ydingas, nes ateizme negali būti tikėjimo, o tik ateizmas yra paaiškinimas per Niutono dėsnių realybę, kuri, atrodo, atlieka dievo funkciją tūlam ateistui. Artimiausias dievo apibrėžimas ateistui būtų Visata - OK, musulmonui ta Visata yra vardu Alachas, koks tau skirtumas, kol tau nebando pasakyti, jog ir tu savo Visatą/dievą/egzistenciją turi vadinti Alachu? Kaip gali sakyti, jog musulmonui nėra Alacho? Jo galvoje jis yra tikras, ji jį gali pajusti, jis jį myli ir jis jaučiasi mylimas jo - kodėl tau pikta, jog tu nesijauti taip pat mylimas savo Visatos ir jos nemyli taip pat?

Kita ateizmo yda yra aklas neigimas. Vienintelis būdas, kuris ateistui kažkaip parodytų bet kokią galimybę, jog egzistuoja dievas, yra kažkokie nesutapimai Niutono fizikos dėsniuose. Ties čia tai jau primena fundamentalaus krikščionio logiką, kuris galvoja, jog Dievas nėra gamta, taigi jis gali apeiti fizikos dėsnius. Kaip taip gali būti, jei pats dievas ir yra tie fizikos dėsniai? Kiekvienas mokslo atradimas tik įrodo KAIP tai veikia, o ne KODĖL ir KAM tai veikia.

Taip pat ateistams būdinga niekinti religiją taip, lyg jie ja iš tikrųjų tikėtų, bet jai nepritartų - ar bent jau tikėtų, jog krikščionims tikrai yra dievas, o štai ateistams jo nėra. To pavyzdys - "kas čia per Dievas, jei jis nekenčia gėjų ir išžudė tiek daug žmonių?" Taigi, klausimas: kas čia per dievas? Akivaizdu, jog gėjų nekenčia ir daug žmonių išžudė ne kažkoks mistinis dievas, o patys žmonės. Tuo pačiu visa tai padarė dievas.

Dievas yra viskas, kas yra aplink. Taigi tu irgi esi dievas, tu esi jo dalis. Tu esi tai, ką reiškia būti dievu šitoje fizikos dėsnių apribotoje realybėje, ir čia ateidamas tu pasirinkai užmiršti, kas tu esi. Visi žmonės aplink taip pat yra dievas, jie yra tu, jie yra aš. Nebūtina to vadinti dievu, gali vadinti taip, kaip nori. Niekas nėra gerai ar blogai, viskas yra taip, kaip nori kad būtų, nes esi dievas ir sukūrei viską aplink. Viskas kas gali egzistuoti, egzistuoja. Belieka tai prisiminti.


2014 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis

Facebook Ego

-žiūrėk, kokia MANO foto, (koks AŠ gražesnis, nei tu);
-žiūrėk, kokia muzika MAN patinka,( geresnė, nei tau patinka) ;
-žiūrėk, kokį meną AŠ mėgstu, (tokio turbūt net nesupranti) ;
-žiūrėk, kiek daug pinigų AŠ galiu mokėti už pavalgymą mieste (turbūt už tiek savaitę maitiniesi);
-žiūrėk, kokiam klube AŠ dabar esu (tavęs turbūt net face control nepraleistų);
-žiūrėk, kokie MANE supa žmonės, (tave irgi suptų, jei būtum toks, kaip AŠ);
-žiūrėk, kiek daug AŠ myliu, (taigi esu geresnis, nei tu, nes kažką suprantu, ko tu ne);
-žiūrėk, kiek daug AŠ nekenčiu, (taigi, esu geresnis, nei tu, nes kažką suprantu, ko tu ne);
-žiūrėk, kiek daug MANE followina ir laikina, (nes AŠ populiaresnis, nei tu);
... ir galiausiai:
-žiūrėk, kaip AŠ moku numesti socialinį komentarą, (nes esu įžvalgesnis, nei tu).

90% feisbuko postų pagrindinė  esmė. Manojo posto esmė yra paskutinis punktas. Ego, ego everywhere!

2014 m. lapkričio 17 d., pirmadienis

What makes us different

ENGLISH:

People stand for their right to be different and by that they exclude themselves from their surroundings. We make up/imagine our own egos, personalities, cultures, countries, politics, races - anything that would make us different, that would divide us in different "species". Some 'species' are considered human, some are less, regardless the fact they are, in fact, same old homo sapiens. Because without these differences, some will say, the world will be dull and boring. But what exactly makes it dull and boring here? Living in constant feeling of love and peace where everyone is free to be whatever they want to be? This will become possible when we begin to feel other human being just like we feel ourselves.

If it is a human being, they are just like you are. You are connected by the ability to feel. Empathy.

If it is an animal, it is just like you are. You are connected by being self-aware. Consciousness.

If it is a plant or even a rock, it is just like you are. You are connected by mere existence.

And everything is connected by the present moment which creates one grand experience which takes place right here, right now.

We are not divided by nothing except our own thought patterns and constructions. All is One. Whatever you look at, you are looking at yourself. I am you, you am I.



LITHUANIAN:

Žmogus taip gina savo teisę būti kitokiu, save atskirti nuo kitų, sugalvodamas ir įsivaizduodamas asmenybes, kultūras, valstybes, politiką, rases - bet ką, jog visi būtų kuo labiau skirtingi, lyg būtų kitos rūšies, mažiau arba labiau žmonės. Nes be tu skirtumų pasaulis 'neįdomus ir pilkas'. Kas neįdomu ir pilka? Gyventi nuolatinėje taikoje ir meilėje, kur kiekvienas gali būti pilnu savimi? Tai įmanoma bus tada, kai suvoksime kitą žmogų taip, kaip suvokiame patys save.

Jei tai žmogus, jis yra toks pats, kaip tu. Jus vienija gebėjimas jausti. Empatija.

Jei tai gyvūnas, jis yra toks pats, kaip tu. Jus vienija suvokimas, jog egzistuojate. Sąmonė.

Jei tai augalas ar net akmuo, jis yra toks pats, kaip tu. Jus vienija egzistavimas šioje planetoje.

Ir viską apjungia dabarties momentas, sukurdamas didžiulę universalią patirtį, kur vyksta čia ir dabar.

Mūsų niekas, niekas neskiria, išskyrus mūsų pačių minčių konstruktus. Viskas yra viena. Kur pažvelgsi, matai pats save. Aš esu tu, tu esi aš.