Sujunk protą su kūnu. Esi žmogus, todėl yra būtina materialaus tavęs - beždžionės - ir nematerialaus tavęs -sielos/širdies/proto sąjunga. Mylėk savo kūną, jei nemyli dėl kažko ką gali pakeisti - pakeisk tai. Aprūpink kūną sveikesniu maistu, fiziniu aktyvumu, miego ciklu kuris leidžia pabusti be žadintuvo, bet kokia meditacijos/buvimo su pačiu savimi forma.
Šie dalykai suteikia daug dopamino, kuris yra "įkvėpimo" ir "motyvacijos" chemija. Tada gali išnaudoti tą energiją tam, kam tau reikia įkvėpimo. Jei tai yra muzika, tada pradėk atidžiai klausytis muzikos, ją klausydamas išgirsk kūrėją savyje. Jei tai dailė, pamatyk tapytoją savyje. Kad ir kas tai bebūtų, įsijausk į tai ir mėgaukis tuo taip, lyg tai būtum tu. Tokiu būdu atsidaro kūrėjas tavyje ir gali save išreikšti be jokių pastangų, be jokios prievartos, o vedamas gryno noro.
Nebūk orientuotas į rezultatą, o mėgaukis procesu, tuo pačiu faktu, jog dabar, šiame momente tu esi kūrėjas. Kažkas, kas tave pamatytų pirmą kartą, sakytų "dailininkas" arba "muzikantas" arba bet kas, kas tu tik nori būti. Pamatyk ir pats taip save. Čia išskirtinai apie įkvėpimą kūrybiniam procesui.
Gali save taip pat įkvėpti - motyvuoti - bet kam, priklausomai nuo to, į ką tą momentą labiausiai įsijauti, kas vyrauja tavo šio momento suvokimo visumoje. Taip save projektuoji į bet kokią veiklą, kuri teikia tau džiugesį ar trokštamą rezultatą. Visos egzistencijos principas ir varomoji jėga yra kažkur projektuoti savo gyvybinę energiją - viskas, ką veiki tuo metu, kai nemiegi - išreiški save per kontaktą su visa aplinka ir joje palieki kažkokį savęs/savo veiklos antspaudą. Jei niekur savęs neprojektuoji, sulėtėja gyvybinės energijos generacija iš pačio savęs, nes ji buvo suprasta kaip mažiau reikalinga, todėl sukuriami/sugeriami iš aplinkos mažesni jos kiekiai. Pasireiškia kaip "tingiu".
Savęs niekur neprojektuojant, jautiesi savimi nepatenkintas ir įsileidi "ai net neverta" demoną. Baimė ir abejonė niekada nėra tiesa ir iš tikrųjų blogai jautiesi TIK dėl to, jog esi nepatenkintas šiuo momentu. Jei galvoji apie kažką, kas tau neteikia malonumo ar darai kažką, ko nenori daryti, esi nuolat nepatenkintas kaip yra "dabar", kaip jautiesi "dabar" - ir galų gale tas "dabar" išsitempia iki jau kur kas ilgesnio "pastaruoju metu" arba net "visą mano gyvenimą".
Galvoti apie kažką ir mintimis keliauti laiku nėra būtinai blogai - jei tau patinka kažką prisiminti arba apie kažką galvoti, tai yra naudinga tavo dabarties momentui ir tai visada išsiskleis per įkvėpimą arba motyvaciją, todėl gali būti naudinga projektuoti save į ateitį svajonės pavidalu arba pasisemti meilės/žinių iš praeities.
Nėra lengva įkvėpti save nekenčiamam darbui ar mokslams. Jei esi priverstas išnaudoti savo gyvybinę energiją tam, kas tau nepatinka, kompensuok tai jos daug prisisemdamas iš sporto, sveiko maisto, buvimo saulėje, artimo/mylimo žmogaus, o kartais net mėgstamos tingėjimo formos, kuri kažkaip yra susijusi su tavo troškimu. Taip sukeli norą tiesiog "gyventi", kuris kuo yra stipresnis, tuo lengviau atrandi motyvaciją ir įkvėpimą tam, ko labiausiai tuo metu nori.
Gerai pagalvok, ko dabar tikrai labiausiai norėtum. Net jeigu tai ir tėra fantazija. Tada suvok ją kaip metaforą ir pabandyk surasti jos atitikmenį savo galimybių sferoje. Taip gali atidaryti gyvybinės energijos siurblį savyje jei trūksta pačio troškimo "gyventi" - troškimas veikia kaip katalizatorius gyvybinei energijai - čia yra pagrindinė priežastis kodėl daug mieliau darai tai, ką mėgsti, nei tai, ko nemėgsti.
Love and light, fellow human!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą