Kas tas Dievas?

Dievas - pati abstrakčiausia sąvoka, apibūdinanti visų pirma beribės meilės jausmą, kada žmogus/būtybė jaučiasi visatos dalimi ir prie jos yra prijungta būtent meilės jausmo. Žmogus tai paprastai jaučia kaip visų pirma meilę sau ir viskam, kas aplinkui, net jei ta aplinka pati savaime skleidžia negatyvą. Pamilti baimes - neturėti baimių.

Dievas yra pats faktas, jog dabar egzistuoji. Niekas nežino, kodėl viskas egzistuoja - viskas, ką žinome, tai jog kažkada nutiko sprogimas (The Big Bang) ir dabar mes esame jo skeveldros, kurios gyvena ant luito pavadinimu Žemė. Šis momentas - VA DABAR - yra šito sprogimo kulminacija. Viskas, ką girdi aplink, yra sprogimo aidas. Kas čia nutiko ir ką reikėtų dėl to daryti tiek pat žinai tiek tu, tiek Barakas Obama ar Dalai Lama - nei vienas iš jūsų nežino, kaip čia yra iš tikrųjų, bet tai ir nėra svarbu. Svarbu yra tai, kad egzistuoji. Tavo gyvenimo prasmė yra egzistuoti, tokia pati ji ir pas Baraką Obamą ir Dalai Lamą - tiek, kad Dalai Lama tai gerai supranta. Visa valstybių sistema, visa ekonomika, visa politika, kultūra - tėra spėjimai, interpretacijos to, ką reikėtų veikti su šituo faktu, jog kažkodėl dabar aš egzistuoju. Kaip mokam, taip šokam.

Kadangi nieko nežinom išskyrus tai, jog dabar ESU, yra neprotinga sakyti jog yra/nėra būtent taip - dar blogiau yra stengtis įtikinti kitus, jog ir jiems būtų/nebūtų būtent taip, kaip yra/nėra tau. Šią klaidą daro fundamentalistinės religijos sekėjai ir militant ateistai - jie nuolat nori priversti kitus tikėti tuo, kuo tiki jie. Religinis fundamentalizmas viso labo tėra klaidingas jausmo interpretavimas. Žmogui jaučiant beribės meilės jausmą, jam nereikia nieko įtikinėti, jog jie turi jaustis taip pat, nes jie ir be taip pat besijaučiančių aplinkinių gali jaustis gerai. Tačiau kai tas jausmas išsenka, jiems vienintelis būdas jį susigrąžinti yra priversti kitus jaustis taip, kaip jie; tikėti tuo pačiu dalyku, taip pat jį interpretuoti, taip pat jį pajusti - jaučia visi taip pat, tad kam reikalingas įtikinėjimas?

Tas pats galioja agresyviam ateizmui, kuris nuolat bando įtikinti, jog pats tikėjimas yra ydingas, nes ateizme negali būti tikėjimo, o tik ateizmas yra paaiškinimas per Niutono dėsnių realybę, kuri, atrodo, atlieka dievo funkciją tūlam ateistui. Artimiausias dievo apibrėžimas ateistui būtų Visata - OK, musulmonui ta Visata yra vardu Alachas, koks tau skirtumas, kol tau nebando pasakyti, jog ir tu savo Visatą/dievą/egzistenciją turi vadinti Alachu? Kaip gali sakyti, jog musulmonui nėra Alacho? Jo galvoje jis yra tikras, ji jį gali pajusti, jis jį myli ir jis jaučiasi mylimas jo - kodėl tau pikta, jog tu nesijauti taip pat mylimas savo Visatos ir jos nemyli taip pat?

Kita ateizmo yda yra aklas neigimas. Vienintelis būdas, kuris ateistui kažkaip parodytų bet kokią galimybę, jog egzistuoja dievas, yra kažkokie nesutapimai Niutono fizikos dėsniuose. Ties čia tai jau primena fundamentalaus krikščionio logiką, kuris galvoja, jog Dievas nėra gamta, taigi jis gali apeiti fizikos dėsnius. Kaip taip gali būti, jei pats dievas ir yra tie fizikos dėsniai? Kiekvienas mokslo atradimas tik įrodo KAIP tai veikia, o ne KODĖL ir KAM tai veikia.

Taip pat ateistams būdinga niekinti religiją taip, lyg jie ja iš tikrųjų tikėtų, bet jai nepritartų - ar bent jau tikėtų, jog krikščionims tikrai yra dievas, o štai ateistams jo nėra. To pavyzdys - "kas čia per Dievas, jei jis nekenčia gėjų ir išžudė tiek daug žmonių?" Taigi, klausimas: kas čia per dievas? Akivaizdu, jog gėjų nekenčia ir daug žmonių išžudė ne kažkoks mistinis dievas, o patys žmonės. Tuo pačiu visa tai padarė dievas.

Dievas yra viskas, kas yra aplink. Taigi tu irgi esi dievas, tu esi jo dalis. Tu esi tai, ką reiškia būti dievu šitoje fizikos dėsnių apribotoje realybėje, ir čia ateidamas tu pasirinkai užmiršti, kas tu esi. Visi žmonės aplink taip pat yra dievas, jie yra tu, jie yra aš. Nebūtina to vadinti dievu, gali vadinti taip, kaip nori. Niekas nėra gerai ar blogai, viskas yra taip, kaip nori kad būtų, nes esi dievas ir sukūrei viską aplink. Viskas kas gali egzistuoti, egzistuoja. Belieka tai prisiminti.